„Devbridge“ fondo vadovė: mūsų įkūrėjai supranta, kiek daug gyvenime lemia atsitiktinumas

Sėkmingą programavimo paslaugų įmonę „Devbridge“ sukūrę ir vėliau ją pardavę lietuviai dalį uždirbto pelno skyrė labdarai ir įsteigė fondą. Šiemet „Devbridge Foundation“ vadovauti pradėjusi Gintarė Dzindzelėtaitė-Kelmelė sako, kad jo valdybos nariai puikiai supranta, kokios vertingos yra švietimo iniciatyvos ir kiek daug žmogaus gyvenime gali lemti vienas ar kitas atsitiktinumas, arba tiesiog sėkmė.

„Pagaliau suprantame, kad, norint sukurti sėkmingą verslą, mums reikia sėkmingos visuomenės“, – interviu LRT.lt sakė ji.

G. Dzindzelėtaitė-Kelmelė taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje sąlygos verslininkams teikti labdarą vis dar yra prastesnės negu, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose.

„Dėl to sakau, kad esame kūdikystės laikotarpyje“, – paaiškino ji.

Aurimas Adomavičius, Martynas Stašaitis ir Tomas Kirda „Devbridge“ įkūrė 2008 metais ir iki 2021-ųjų sėkmingai augino turėdami biurus tiek Čikagoje, tiek ir Kaune bei Vilniuje. 2021 m. šį verslą už neskelbiamą sumą įsigijo bendrovė „Cognizant“.

– „Devbridge Foundation“ įsteigta 2023 m. Jūs jai vadovaujate nuo šių metų vasario. Galbūt galėtumėte papasakoti, kuo fondas užsiėmė anksčiau, kokie jūsų planai?

– Taip, prisijungiau šių metų pradžioje ir palikau tą ilgalaikę veiklą korporatyvinėse organizacijose, pradėjau vadovauti fondui. Manau, kad toks fondas, kuris būtų įsteigtas ne kompanijos kaip viešoji įstaiga, šeimos ar atskiro žmogaus, – Lietuvoje retas atvejis.

Grupė žmonių, kurie sėkmingai pardavė verslą, galėjo sau išsiskirstyti, bet ne – nusprendė veikti kartu kitoje srityje. Pirmieji metai buvo skirti tam, kad išsigrynintume, koks tas fondas yra.

Įkūrėjai nesistengė paskelbti žinutės apie save, kad toks fondas startavo, labiau buvo susikoncentravę į turinį, strategines paramos kryptis, tikslines auditorijas. Jau iki tol buvo organizuojamas ne vienas socialinis projektas švietimo srityje. Manau, kad pagrindinis noras buvo pasižiūrėti į socialinius projektus, kuriuos darėme iki šiol, – kiek jie veikia, kiek ne, ar mes tęsime šią liniją, ar į kažką kita įsitraukiame.

Aš pati su jais anksčiau dirbau toje pačioje „Devbridge“, paskui tiesiog teko dirbti kitoje globalioje kompanijoje. Manau, ir įkūrėjai analizavo, koks vadovas turėtų būti, bendravo su kitais fondais.

Pirmasis projektas buvo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios apšvietimas, paremtas tvarumo ir žiedinės ekonomikos principais. Jis laimėjo du apdovanojimus: vieną pasaulinį, kitą Kaune. Pajuokaujame, kad padovanojome Kauno miesto svečiams šviesą tiesiogine prasme. Bet mūsų tikslas yra švietimas – plačiąja prasme. Iki šiol labai koncentravomės į šią sritį, tai planuojame daryti ir dabar.

Esame išsigryninę kelias kryptis. Mūsų prioritetas yra suteikti tvirtesnį pagrindą socialiniams verslams, ne pelno siekiančioms organizacijoms ar net individualiems žmonėms, kurie turi drąsių idėjų švietimo ir kultūros srityse. Mūsų tikslas yra auginti ekonomiką Lietuvoje.

Kadangi įkūrėjai yra išsibarstę po visą pasaulį – trys Lietuvoje, trys Amerikoje, dar Australijoje – mūsų tikslas yra suburti viso pasaulio lietuvius, nes akivaizdžiai matome, kad verslą tokiu principu sukurti pavyko.

Mes labai norime paskatinti ir kitus tikėti tuo, suteikti finansinį pagrindą. Žmonės dažnai turi gerų idėjų, pagrindinis Lietuvos šaltinis yra talentai. Labai norime padėti auginti ekonomiką būtent įkvėpdami tuos talentus.

Mūsų tikslinė auditorija kol kas yra vaikai. Nesvarbu, kaip mes juos pasiekiame – per socialinius verslus, per mokytojus, kitas organizacijas. Norime remti prevencines programas, kurios užtikrintų, kad vaikai įgytų ne tik pasitikėjimo savimi, bet ir žinių.

Turime keturias pagrindines sritis: žinių prieinamumo didinimas, kultūros puoselėjimas ir išsaugojimas, ekonomikos auginimas ir apskritai gyvenimo kokybės gerinimas. Pastarieji du labai platūs, bet pirmasis – labai svarbus, ypač regionuose. Esame į Lietuvą susifokusavę, o ateityje labai svarbus bus ir Lietuvos išeivių būrimas. Galima ne tik Lietuvoje organizuoti šias veiklas.

– Žiniasklaidoje daugiausiai dėmesio buvo sulaukusi „Devbridge Foundation“ iniciatyva apšviesti Kauno soborą. Tačiau, kaip suprantu, tai buvo labiau simbolinis dalykas, o pagrindinė jūsų veikla yra susijusi su švietimu, stipendijomis?

– Stipendijomis to nepavadinčiau. Tai labiau parama ir bendradarbiavimas. Stipendijų atskiriems žmonėms greičiausiai neskirsime. Paramą skirsime žmonėms, kurie turės idėjų kurti socialinį verslą, jį plėsti, kad jis būtų tvarus ir kad kuo daugiau žmonių galėtų juo naudotis.

Paramą teikiame socialiniams verslams, bendradarbiaujame su verslais, kurie dirba edukacinių technologijų srityje. Pavyzdžiui, bendradarbiaujame su mūsų senais draugais „Vedliais“. Anksčiau organizavome nemokamą „Sourcery“ akademiją vaikams kartu su „Bit&Byte“ bei Monika Katkute, kuri vėliau ir sukūrė „Vedlius“. Tuo metu startavome ir su informatikos pamokomis visose Vilniaus mokyklose, kad įtrauktų formalųjį ugdymą.

Taip pat esame prisijungę prie naujai įsteigtos organizacijos „Švietimas numeris vienas“, esame valdyboje. Visur, kur matome, kad galime padaryti didesnį poveikį (plėtros atžvilgiu), – mums tai svarbus kriterijus. Mes iš pradžių matuojame poveikį, kokie yra plėtros tikslai, bet po to esame labdaros fondas, nebeaudituojame, norime skaidriai dalintis.

Su „Vedliais“ bendradarbiaujame, esame pasirašę sutartį, nes norime paskatinti gamtos mokslų sritį. Taip pat esame parėmę „Švietimas numeris vienas“. Kol kas tiek.

lighting-the-historic-church-01

– Apie kokias sumas kalbame?

– Esame už didesnes – nuo 20 tūkst. eurų. Turime 10 mln. eurų įstatinį kapitalą investiciniame fonde „Morgan“. Jo grąžą atiduodame pasitardami, kur matome vertę. Iš socialinių verslų, į kuriuos investuojame, neprašome jokios grąžos.

– Ar lėšų gavėjai pasirašo dėl kokių nors įsipareigojimų?

– Tiesiog pasirašoma sutartis, kad perduodame paramos pinigus. Mes labiau iki to sprendžiame – kokia vertė, kokią sukurs naudą, kiek ekonomika augs po „n“ metų. Nes nelabai kas nori remti švietimo iniciatyvų, nes tai paprastai atsiperka po daug metų.

Mums smagu, jei kur nors pamini, pakviečia, parodo. Bet mes neaudituosime. Stengiamės žiūrėti su tam tikru lengvumu. Kas neklysta, tas galimai nedirba. Vadinasi, padaro ir gerai, jei stengiasi ir yra motyvuoti.

– Kokia jūsų veiklos dalis yra užsienyje?

– Iki fondo veiklos pradžios turėjome iniciatyvų ir užsienyje. Kadangi trys mūsų įkūrėjai gyvena Čikagoje, inicijavome ir ten „Tūkstantmečio“ programavimo konkursą lietuvių bendruomenei. Šiuo metu mūsų dėmesys yra Lietuvai, bet ateityje tikrai planuojame bendradarbiauti ir su Lietuvos bendruomenėmis.

Mano pačios noras būtų paskatinti daugiau verslininkų pardavus verslus, taip kaip mes, atiduoti, padovanoti kažkurią pelno dalį labdarai. Stengsimės tai daryti ir skatinti. Amerikoje tai labai populiaru. Yra atskiros tai darančios organizacijos. Norisi ir Lietuvoje tai paskatinti.

– Skelbta, kad į fondą investuota 10 mln. eurų. Kaip supratau, naudojate tik jo grąžą, bet ne patį kapitalą?

– Esame lankstūs, nors ir esame apsibrėžę taisykles leisti grąžą. Bet jeigu matytume puikų projektą, tada diskutuotume apie tai valdyboje.

– „Devbridge Foundation“ priklauso tokio paties pavadinimo juridiniam vienetui JAV, kurį valdo Aurimas Adomavičius, Tomas Kirda, Martynas Stašaitis, Gediminas Damijonaitis ir Tomas Gailius. Kiek aktyviai jie dalyvauja fondo veikloje?

– Tikrai aktyviai įsitraukę, kadangi pirmais metais nebuvo vadovo, visiems teko pasukti galvas, kokios galėtų būti strateginės kryptys. Nuolat susitinkame su valdyba. Planas toks, kad vienais metais labiau įsitraukia vieni, kitais – kiti.

Tikrai jiems rūpi, kas vyksta Lietuvoje. Man pačiai tada labai lengva ir smagu, kad jie patys yra iniciatyvūs, aktyvūs. Per 4 mėnesius, kai dirbu, galiu pasidžiaugti, kad tiek partnerių paieška, tiek prižiūrint investicinius fondus, bendradarbiavimas ir pagalba yra didelė.

– Kodėl jie nusprendė paaukoti šiam fondui?

– Daug kas to klausia. Dar klausia, „kaip jūs susigrąžinate tuos pinigus iš tų, kuriuos remiate“.

Dalis idėjos atėjo iš senesnių laikų, turint kompaniją „Devbridge“. Tada, kai rengėme perkvalifikavimo kursus, buvome vieni pirmųjų Lietuvoje, kurie tai pradėjo dar 2014 m.

Įtraukdami vidinius žmones, vykdydami darbdavio prekių ženklo kampanijas, kviečiame žmones nemokamai mokytis ir greitai pradėti darbą informacinių technologijų srityje. Kartu ir vaikų akademija buvo vienas stipriausių dalykų (bent asmeniškai man, štai kodėl norėjau tuo metu prisijungti prie tos įmonės tada ir kodėl norėjau prisijungti prie šio fondo dabar).

Visiškai nemokamai kiekvieną šeštadienį mokyti vaikus Lietuvos regionuose, nes patys kai kurie yra iš regionų ir supranta, kiek daug padaro tam tikri atsitiktinumai gyvenime arba sėkmė. Vien dėl to jie mato prasmę skirti lėšų šiam fondui.

Kitas dalykas – jie sukūrė tikrai sėkmingą verslą, sėkmingai jį pardavė ir taip, leisiu sau pasakyti, įvyko dėl to, kad kūrė jį visuomenėje, kuri ir padėjo jį padaryti sėkmingą.

Manau, tikrai buvo labai socialiai atsakinga. Čia tokia Lietuvos branda atsiranda, kiek dabar fondų atsidaro – pagaliau suprantame, kad, norint sukurti sėkmingą verslą, mums reikia sėkmingos visuomenės. Tiek dėl žmonių, kurie tai darytų, tiek dėl žmonių, kurie tai vartotų.

Daug padaro tam tikri atsitiktinumai gyvenime.

– Šiemet apie fondo steigimą Lietuvoje paskelbė ir „Tesonet“ įkūrėjai. Ar filantropiškai nusiteikusių verslininkų Lietuvoje yra vis daugiau?

– Taip, labai džiaugiausi pamačiusi žinutę apie „Tesonet“. Mūsų skirtumas toks, kad mes nebesame kompanija. Iki tol turėjome viešąją įstaigą, su kuria rengėme socialinius projektus, bet man smagu, kad žmonės pagaliau pasakoja, sako, kad tai daro, dalinasi geruoju pavyzdžiu.

Verslas tampa vis labiau socialiai atsakingas. Mes Lietuvoje galbūt bijome pasidžiaugti, kiti sako, kad giriasi, ką daro. Man atrodo, reikia dalintis, sakyti, kad tai normalu. Nuo pat mažumės reikia vaikus ugdyti, kad reikia dalintis, ne tik gauti. Esame kūdikystės laikotarpyje filantropijos atžvilgiu.

Nekalbu apie lyginimą su JAV, kur viskas ir atsirado, bet ir su Europa. Pavyzdžiui, Danijoje maži vaikai jau darželiuose yra supažindinami su filantropija.

Ne tik „Tesonet“, bet ir daug kitų organizacijų, pavyzdžiui, „Unicorns“ atidarė, kur yra visi startuoliai, dar tie patys „Acme group“.

– Kaip manote, kodėl kai kurie jų pasisako prieš mokesčių didinimą? Juk tai irgi yra prisidėjimas prie visuomenės, kurios dalimi esi, gerovės.

– Tikrai nepalaikau gyventojų pajamų mokesčio didinimo ir niekas iš fondo įkūrėjų tam nepritaria, tačiau plačiau pakomentuoti negalėčiau nepasiruošusi.

– JAV labdarai skiriamą sumą galima atskaityti iš pajamų mokesčio. Turbūt „Devbridge Foundation“ taip ir padarė?

– Taip, jie savo asmeninius pinigus skyrė. Galėjo ir neduoti.

Beje, 2020 metais „Fidelity Charitable“ tyrimas parodė, kad per 5-erius metus tie, kurie planuoja parduoti verslus, apie 69 proc. planuoja dalį lėšų skirti labdarai.

– Įdomu, kad JAV labdara yra taip skatinama, o Lietuvoje to nėra.

– Taip, dėl to ir sakau, kad esame kūdikystės laikotarpyje. Labai gerai, kad fondų atsiranda ir verslininkai kalba apie tai. Manau, kad veiksime ir lobizmo srityje, bendradarbiausime ir su kitais filantropiniais fondais, kad būtų pakeista ta situacija.

Nes dabar gyvename tokiu nuostabiu laiku, kai Lietuvos verslininkai, pradėję verslus prieš maždaug 35-erius metus, išeina į pensijas. Galėtų tą „legacy“ (liet. palikimą) perduoti. Tačiau tam Lietuvoje tikrai nėra pačios geriausios sąlygos.