„Nuo sėkmingos ir intelektualios visuomenės priklauso ir sėkmingo verslo rezultatai“, – neabejoja skirtingų įmonių atstovai, šiemet tapę šiuolaikinių scenos menų festivalio „ConTempo“ mecenatais. Festivalio organizatoriai skaičiuoja, kad be verslo ir filantropinių fond ų paramos programa būtų buvusi apie 45 proc. mažesnė. Tačiau partnerystės naudą junta abi pusės – verslui festivalis suteikia matomumo, galimybę tapti miesto gyvenimo dalimi ir stiprinti ryšį su bendruomene.
Rugpjūčio mėnesį prasidėjusioje ir daugiau nei savaitę vykusioje „ConTempo“ programoje – per pusšimtį pasirodymų, kuriuose – scenos menų profesionalai iš 7 šalių ir regionų, o lankytojams atverta daugiau nei 20 lokacijų. Trijuose miestuose „ConTempo“ programą pamatė net 18 tūkstančių žiūrovų, o 340 vaikų iš įvairių Lietuvos rajonų scenos menus iš arčiau pažino dalyvaudami programoje „ConTempo for Kids“.
Anot festivalio vadovės Gintarės Masteikaitės, verslo parama leidžia svajoti drąsiau ir kelti didesnius tikslus. Vis dėlto, nors be mecenatų įsitraukimo festivalio programa būtų gerokai mažesnė ir nykesnė, siekiant partnerysčių ji pabrėžia ir bendros vizijos svarbą.
Gintarė Masteikaitė, foto M. Plepys
„Kiekvienas verslas ar įmonė, su kuriais dirbame, turi savo filosofiją bei vertybes. Todėl dar prieš nuspręsdami dirbti kartu pirmiausia turime išsiaiškinti, ar mūsų vizijos sutampa. Nesutapus vizijoms, partnerystė anksčiau ar vėliau yra pasmerkta nesėkmei. O kai jos sutampa, ieškome geriausio bendradarbiavimo modelio, kuris būtų prasmingas ir mums, ir verslui. Labai džiugina, kai verslas į partnerystę ateina ne tik su pinigais, bet ir su savo kompetencijomis, patirtimi, erdvėmis, kontaktais ar idėjomis. Tokiu būdu galime ne tik įgyvendinti daugiau, bet ir patys mokytis bei augti.“
G. Masteikaitė pastebi, kad užsimezgusios partnerystės gali būti labai skirtingos.
„Nuosavų verslo erdvių įveiklinimas kultūrai, specialios edukacinės programos, naujų kūrinių sukūrimas, festivalio profesionalų ugdymas, miesto patrauklumo didinimas, kritinio mąstymo auginimas, specialių produktų kūrimas ir integracija, naujų auditorijų bei klientų srautų pritraukimas – tai tik kelios temos, apie kurias šiandien kalbamės su savo partneriais“, – teigia festivalio vadovė.
Šiuolaikinių scenos menų pasirodymas gamykloje
Festivalio programą šiemet atidarė prancūzų trupės „Gratte Ciel“ pasirodymas „RoZéO“ „Kauno grūdų“ gamyklos kieme. Industrinė aplinka ir ne vieną dešimtmetį skaičiuojantys pastatai tapo svarbia pasirodymo dalimi, o lankytojams tai buvo galimybė pirmą kartą apsilankyti gamyklos erdvėse.
AB „Kauno grūdai“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius teigia, kad vienas akstinų prisidėti buvo galimybė suartinti du labai skirtingus – gamybinį ir kultūrinį – pasaulius. Nors žmonės mato ir pažįsta „Kauno grūdų“ produktus, retai susimąsto, kokioje aplinkoje jie gimsta.
Andrius Pranckevičius, Kauno grūdai
„Kauno grūdai“ Kaune veikia jau labai ilgai, todėl mums svarbu jaustis ne tik įmone, esančia šiame mieste, bet ir jo dalimi. Atverti veikiančios įmonės erdves kultūrai tikrai nėra pats paprasčiausias sprendimas – tam reikia ir organizacinio pasirengimo, ir mūsų žmonių įsitraukimo. Tačiau būtent tokios partnerystės ir yra įdomiausios, kai verslas ne tik skiria finansinę paramą, bet pats tampa projekto dalimi ir prisideda tuo, ką turi unikalaus“, – teigia A. Pranckevičius.
Generalinio direktoriaus teigimu, ne viską, ką daro verslas, prasminga vertinti vien per tiesioginės grąžos prizmę, o kartais labai netikėtas skirtingų sričių susitikimas sukuria daug didesnę vertę nei tradicinis rėmimo modelis.
„Įmonė veikia konkrečioje visuomenėje, mieste, bendruomenėje – čia gyvena mūsų darbuotojai, jų šeimos, čia auga būsimi darbuotojai ir klientai. Todėl natūralu, kad turime būti suinteresuoti ne tik ekonominiu, bet ir platesniu aplinkos, kurioje veikiame, gyvybingumu. Festivalis taip pat leido žmonėms į mūsų erdvę ateiti visai kitu santykiu – ne kaip klientams, partneriams ar darbuotojams, o kaip miesto gyventojams ir kultūros žiūrovams. Atsiranda galimybė parodyti, kad pramonė nėra nuo miesto atskirtas pasaulis, o įmonė gali būti atvira, smalsi ir pasirengusi dalintis savo erdvėmis bei būti aktyvi bendruomenės dalis“, – teigia A. Pranckevičius.
Festivalį pamatė ir 340 vaikų iš regionų
Itin svarbia programos dalimi šiemet tapo ir „ConTempo“ festivalio bei filantropinio fondo „Devbridge Foundation“ projektas „ConTempo for Kids“. Jo rėmuose pirmąją pažintį su scenos menais patyrė net 340 vaikų iš mažesnių miestų – jie dalyvavo dirbtuvėse, susitiko su scenos menų profesionalais, o daugelis stebėjo ir pirmąjį gyvenime spektaklį.
„Devbridge Foundation“ fondo direktorė Gintarė Dzindzelėtaitė-Kelmelė pasakoja, kad pasirinkimas tokią patirtį dovanoti būtent vaikams iš regionų nebuvo atsitiktinis, o profesionalus teatras, šiuolaikinis šokis, kokybiški festivaliai daugumai Lietuvos regionų tebėra fiziškai nepasiekiami.
Gintarė Dzindzelėtaitė Kelmelė foto by Agnė Popierė.
„Man šis pasirinkimas buvo svarbus dėl vienos paprastos priežasties: smalsumo ir kūrybiškumo negalima „suplanuoti“ tik miestuose. Vaikas iš Kybartų turi lygiai tokį patį potencialą kurti drąsiai ir novatoriškai, kaip ir vaikas iš Kauno centro. Jam tiesiog reikia, kad kažkas atvertų duris, palydėtų ir leistų patikėti, kad jis irgi gali. Norėjome, kad šiuolaikiniai scenos menai ir kūrybinės technologijos pasiektų būtent tas vietoves, kur tokių galimybių paprasčiausiai mažiausiai. Ir taip, sakau tiesiai – šiandien vaiko gyvenamoji vieta Lietuvoje vis dar per daug lemia, kokias kultūrines ir edukacines patirtis jis turės. Tai tas pats regioninis netolygumas, kurį matome ir švietime, matematikos rezultatuose, mokytojų trūkume“, – sako G. Dzindzelėtaitė-Kelmelė.
Fondo direktorės teigimu, „Devbridge Foundation“ veikla remiasi trimis kryptimis – inovacijomis švietime ir žinių prieinamumu, jaunimo verslumu ir Lietuvos kultūros puoselėjimu.
„Visose šiose iniciatyvose sąmoningai teikiame pirmenybę regionų mokykloms, kuriose prieiga prie tokių sprendimų yra ribočiausia. „ConTempo for Kids“ veikia lygiai ta pačia logika, tik kitu kanalu – ne per pamoką, o per sceną. Svarbiausia šios iniciatyvos mintis – technologijos gali tapti kūrybos partneriu, o kūrybiškumas – suteikti drąsos ir noro jomis naudotis.“
G. Dzindzelėtaitė-Kelmelė pastebi, kad Lietuva mecenatystės atžvilgiu tebėra labai ankstyvoje fazėje.
„JAV ar Danijoje tam yra ir mokestinės paskatos, ir sena kultūrinė tradicija, kai grąžinti visuomenei yra savaime suprantama sėkmingo verslo dalis. Mes norime būti pavyzdžiu kitiems Lietuvos verslininkams, kad tai įmanoma daryti ir čia“, – teigia ji.
Investicija į jaunuosius talentus
Jaunųjų kūrėjų programą festivalyje jau antrus metus iš eilės globojo UAB „Baltisches Haus“. Anot jos vadovo, direktoriaus Audriaus Masionio, verslas nėra atskira sala, greičiau – integrali visuomenės dalis.
„Mūsų verslo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, kokioje visuomenėje gyvename ir veikiame. Jei per kultūrą ugdome kritiškai mąstančią, brandžią, atsparią visuomenę, mes natūraliai turime stipresnes institucijas. Stipresnės institucijos priima kokybiškesnius sprendimus, o tai kuria stipresnę ekonomiką bei geresnes sąlygas verslui investuoti ir augti. Verslams, kurie Lietuvoje veikia dešimtmečius, sukaupė kapitalą ir nori čia dirbti toliau, tikrai neturi būti tas pats, kokioje visuomenėje gyvensime po 10 ar 20 metų“, – teigia A. Masionis.
Audrius Masionis, Baltisches Haus
Remdami festivalį „ConTempo“, „Baltisches Haus“ investavo ir į jaunųjų scenos menų kritikų ugdymo programą.
„Jei šalyje su mūsų pagalba parengsime bent 3–5 stiprius kritikus, tai jau bus milžiniškas, ilgalaikis poveikis“, – sako A. Masionis.
Direktoriaus teigimu, svarbu ne tiesiog pervesti paramą ar pasiviešinti logotipą partnerio svetainėje, o padėti spręsti sistemines spragas. Kultūros poveikis nėra pamatuojamas per kelias dienas ar net vienerius metus, tačiau nuosekliai dirbant kurį laiką rezultatai tampa akivaizdūs.
„Šiandien išsinešame patvirtinimą, kad profesionali partnerystė veikia. Kultūros organizacijos kreipiasi ne kaip „prašytojai“, o su stipria vizija, profesionalia komanda ir aiškiu vertės pasiūlymu. Kai matai, kad organizacija tiksliai žino, ką ir kodėl daro, pasitikėjimas auga savaime.“
„ConTempo“ vadovės Gintarės Masteikaitės teigimu, partnerystė su festivaliu verslui gali būti ne tik matomumas, bet ir galimybė kurti prasmingą santykį su miestu, jo žmonėmis ir bendruomene.
„Man labai artima paprasta mintis: vieni galime padaryti nedaug, o kartu – labai daug. Būtent tada, kai susijungia skirtingos kompetencijos, patirtys ir ištekliai, atsiranda dalykai, kurių viena pusė viena pati negalėtų sukurti“, – teigia festivalio vadovė.
Contempo for Kids