„Jeigu mokinys, baigęs mokyklą, gebės kritiškai mąstyti, priimti pagrįstus finansinius sprendimus, nebijos klausti ir supras, kad už savo pasirinkimus pirmiausia atsakingas jis pats, manau, būsiu padariusi labai daug“, – teigia su gimnazistais Alytaus Putinų gimnazijoje ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje dirbanti ekonomikos ir verslumo mokytoja ekspertė Jolita Noruvienė.
Ne tik svarbių ekonomikos sąvokų, bet ir su kasdieniu gyvenimu susijusių sprendimų mokanti J. Noruvienė neabejoja – kiekvienas visuomenės narys turėtų žinoti, kaip apskaičiuojamas atlyginimas, ką reiškia imti paskolą ir kad kiekvienas pasirinkimas turi savo kainą – nebūtinai matuojamą pinigais.
Jolita, kaip per pastaruosius metus pasikeitė ekonomikos pamokų turinys? Kokios temos šiandien yra svarbiausios ir ką, jūsų nuomone, turėtų žinoti kiekvienas visuomenės narys?
Ekonomikos pamokos šiandien tikrai nebėra vien apie pasiūlą, paklausą, BVP ar infliacijos apskaičiavimą. Be abejo, pagrindinės ekonomikos sąvokos išliko, tačiau atsirado daug daugiau temų, tiesiogiai susijusių su jauno žmogaus patirtimi ir kasdieniu gyvenimu.
Savo pamokose su jaunimu daug kalbame apie asmeninius finansus, atsakingą skolinimąsi, investavimą, mokesčius, darbo rinką, verslumą, verslo etiką, finansines rizikas. Šiandien jaunam žmogui taip pat svarbu suprasti, kaip tinkamai naudotis įvairiais dirbtinio intelekto įrankiais, kokį poveikį technologijos daro darbo rinkai, kaip mūsų gyvenimą veikia tvarumo klausimai, ekonominės krizės ar geopolitiniai įvykiai.
Manau, kad kiekvienas žmogus, net jeigu niekada nestudijuos ekonomikos, turėtų suprasti bent jau tai, kaip apskaičiuojamas jo atlyginimas, kokius mokesčius jis moka ir kodėl svarbu, kad tiek gyventojai, tiek verslai juos mokėtų sąžiningai. Taip pat – kokią naudą mokesčiai suteikia valstybės gyventojams, kas yra infliacija, kodėl keičiasi palūkanos, ką reiškia imti paskolą ir kokios rizikos kyla investuojant. Galiausiai svarbu suprasti ir tai, kad ekonomikoje kiekvienas pasirinkimas turi savo kainą, o ji nebūtinai matuojama tik eurais.
Kokie įgūdžiai šiandien ekonomikos pamokose tampa ne mažiau svarbūs nei pačios ekonomikos žinios?
Šiandien jaunimas per kelias minutes gali rasti labai daug įvairios informacijos, begalę patarimų, kaip investuoti ar gauti pasyvių pajamų. Tačiau svarbu suprasti, kad informacija gali būti pateikta labai gražiai, nors iš tiesų gerokai nutolti nuo realybės. Todėl mūsų, mokytojų, tikslas – padėti jaunimui kritiškai vertinti gaunamą informaciją, gebėti tinkamai ją atsirinkti ir priimti pamatuotus sprendimus, prisiimant atsakomybę už galimas pasekmes.
Taip pat labai svarbus finansinis atsparumas – supratimas, kad klaidos, nesėkmės ir netikėtumai yra gyvenimo dalis, todėl reikia mokėti planuoti, turėti finansinį rezervą ir gebėti įvertinti riziką. Mano manymu, šių įgūdžių gyvenime prireikia gerokai dažniau nei gebėjimo mintinai pasakyti ekonomikos sąvokos apibrėžimą.
Ekonomika dažnai siejama su skaičiais ir pinigais, tačiau ši iniciatyva kalba ir apie laisvę bei atsakomybę. ? Ar įmanoma mokyti ekonomikos nekalbant apie vertybes?
Vienareikšmiškai tikiu, kad ekonomikos mokyti nekalbant apie vertybes neįmanoma. Juk tai dalykas, tiesiogiai susijęs su žmonių pasirinkimais. Laisvė nėra tik galimybė daryti tai, ką nori. Ji reiškia ir pasirengimą atsakyti už savo pasirinkimus.
Pamokose kalbame apie gyventojų finansinį raštingumą, todėl natūraliai kyla diskusijų apie mokesčius, verslą, darbo santykius, vartojimą. Koks turėtų būti verslas? Pavyzdžiui, ar drabužius siuvanti įmonė turi laikytis darbo kodekso, neišnaudoti nepilnamečių? Kodėl legaliai veikiančioje įmonėje pasiūti drabužiai yra brangesni nei kokiame nors „pogrindžio“ fabrikėlyje? Ar vartotojas taip pat yra atsakingas už savo perkamą produktą? Kodėl? Kiek pats žmogus yra atsakingas už savo finansinę ateitį, o kiek atsakomybės tenka valstybei? Tokie klausimai leidžia apie ekonomiką kalbėti ne tik per skaičius ar sąvokas, bet ir per pasirinkimus, su kuriais susiduriame kasdien.
Jolita Noruvienė
Šiandien internete gausu informacijos apie verslą, investavimą, finansinę sėkmę ir įvairius būdus uždirbti pinigus. Ar jaučiate, kad mokiniai į ekonomikos pamokas ateina jau susiformavę tam tikrą požiūrį ar atsinešę nemažai žinių?
Šiuolaikinis jaunimas į ekonomikos pamokas ateina turėdamas gerokai daugiau informacijos. Daugelis jau investuoja, vyresnieji yra sukūrę savo verslus, žino apie akcijas, kriptovaliutas, elektroninę prekybą, „dropshippingą“ ar kitus verslo modelius. Tačiau svarbu paminėti, kad turimos informacijos kiekis dar nereiškia gero ekonominio supratimo.
Kai kuriuos įsitikinimus tenka „pajudinti“. Dažnas galvoja, kad investuojant galima lengvai ir greitai užsidirbti, ypač jei siūlomos palūkanos yra didelės. Visada jaunimui sakau: kuo didesnės palūkanos, tuo didesnė ir rizika, o greitų pinigų nėra. Socialiniuose tinkluose dažniausiai matome labai gražias sėkmės istorijas, tačiau apie žmones, kurie stipriai rizikavo ir daug prarado, kalbama gerokai rečiau.
Mokiniai taip pat neretai galvoja, kad geram ir stipriam verslui sukurti tereikia puikios idėjos. Tačiau pamiršta, jog tam, kad pati idėja taptų realiu produktu ar paslauga, reikia įdėti labai daug darbo. Reikia ieškoti klientų, skaičiuoti kaštus, įvertinti konkurenciją, galvoti apie produkto ar paslaugos išskirtinumą, rinkodarą, stiprią komandą ir daugybę kitų aspektų, kurių iš pirmo žvilgsnio dažnai nematyti.
Kas šiandien sudėtingiausia mokant ekonomikos – šiuolaikiškų mokymo priemonių trūkumas, socialinių tinklų formuojamas požiūris į pinigus ir sėkmę, sparčiai besikeičiantis pasaulis, o gal visai kas kita?
Nors vieno atsakymo nėra, greičiausiai didžiausią iššūkį kelia gyvenime ir pasaulyje vykstančių įvykių bei pokyčių greitis. Ekonomikos mokytojas turi nuolat sekti naujienas, nes tai, kas buvo aktualu vakar, šiandien jau gali būti pasenusios žinios. Kiekvieną dieną ar savaitę ta pati pamokos tema gali atrodyti kitaip, nes aplinkybės pasaulyje pasikeitė.
Kitas iššūkis – socialiniai tinklai. Juose dažnai rodoma jauno žmogaus sėkmė, kuri neretai būna netikra. Pažiūrėkite, koks vaizdas susidaro jaunam žmogui: jaunas amžius, brangus automobilis, kelionės, verslas ir nuolat girdima frazė, kad tereikia „išeiti iš komforto zonos“. Realiame gyvenime kelias į finansinę sėkmę paprastai yra gerokai sudėtingesnis – tai mokymasis, darbas, disciplina, kantrybė, klaidos, o visam tam reikia daug laiko. Stengiuosi padėti suprasti, kad nesėkmė nėra svajonės sužlugdymas ar jos atėmimas – tai galimybė suprasti, kaip iki tos svajonės iš tiesų nueinama.
Tam, kad gimnazistai gautų daugiau profesionalių, aukščiausio lygio žinių, 2016 metais, bendradarbiaujant Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijai, Mykolo Romerio universitetui ir Alytaus miesto savivaldybei, buvo įkurta Alytaus ekonomikos ir verslo akademija. Joje gimnazistai kas antrą šeštadienį savanoriškai dalyvauja paskaitose, užsiėmimuose ir gilina finansinio raštingumo, verslumo, ekonomikos, bendravimo bei bendradarbiavimo žinias. Nuo 2019 metų mūsų akademijos pagrindu tokia pati akademija veikia Panevėžyje, nuo 2023 metų – Vilkaviškyje, o nuo 2025 metų – ir Marijampolėje.
Kokius klausimus apie ateitį šiandien dažniausiai užduoda jūsų mokiniai? Ar jiems labiau rūpi, kaip uždirbti daugiau, kaip susikurti stabilų gyvenimą, o gal visai kiti dalykai?
Be abejo, pagrindinis klausimas dažniausiai būna: „Mokytoja, pasakykite, kaip uždirbti daug pinigų.“ Ši tema visada buvo labai aktuali – turbūt būtų keista, jei jaunas žmogus to neklaustų.
Jaunimas taip pat domisi, kokių profesijų ateityje tikrai reikės, o kokios galbūt apskritai išnyks. Jiems svarbus ne vien atlyginimo dydis, bet ir darbo sąlygos – ar su darbuotojais elgiamasi sąžiningai, ar jie nėra išnaudojami.
Tai nėra jaunimas, kurį darbe gali engti, užkrauti papildomais darbais, prašyti dirbti ilgiau ir už tai nemokėti. Manau, kad ši jaunoji karta labai vertina laisvę, bet kartu ieško saugumo. O kartais šiuos du dalykus suderinti yra sunku.
Socialiniuose tinkluose dažnai matau antraštes apie tai, koks šiuolaikinis jaunimas neatsakingas, kokie jie tinginiai. Tačiau drąsiai galiu teigti, kad tokių žmonių buvo visais laikais. Šiandien jauni žmonės dažnai dirba vasaromis, kiti, ypač vyresni, dirba ir mokslo metais – savaitgaliais ar po pamokų, kuria savo verslus.
Kokių naujų kompetencijų šiandien, Jūsų nuomone, reikia mokytojui – ypač kai vaikai ateina su labai skirtingomis patirtimis, o mokykla turi padėti pasiruošti ne tik egzaminams, bet ir gyvenimui?
Mokytojui nebeužtenka vien gerai išmanyti savo dalyką. Jis turi nuolat mokytis, mokėti naudotis technologijomis, dirbtinio intelekto įrankiais, atsirinkti informaciją ir kartu mokyti mokinius šiais įrankiais naudotis atsakingai. Taip pat svarbu suprasti socialinius tinklus ir parodyti jaunimui, kad beprasmis naršymas juose nieko neišmoko – tik atima brangų laiką.
Labai svarbu gebėti dirbti su skirtingais mokiniais. Vienas į pamoką ateina jau mokėdamas investuoti, gal net turėdamas savo nedidelį verslą, o kitam sunku suprasti, kas yra procentai, palūkanos ar kaip apskaičiuoti antkainį bei nuolaidą. Vienam įdomu kurti verslą, kitam ekonomika apskritai atrodo tolima nuo jo gyvenimo, tad mano užduotis – rasti būdą, kaip prieiti prie abiejų, kaip mokomąją medžiagą pateikti suprantamai kiekvienam.
Dar labai svarbu nebijoti pripažinti, kad kažko gali nežinoti ir mokytojas. Pasaulis keičiasi taip greitai, kad tikrai neįmanoma visko žinoti, visko sužiūrėti ir turėti atsakymus į visus klausimus. Jei ko nors nežinau, visada drąsiai sakau: „Žinokit, jaunimas, tikrai nežinau, bet dabar pasiimam telefoną ir pabandom surasti kartu“. Net ir man įdomu, pavyzdžiui, kokia šiandien yra infliacija Lietuvoje.
Galų gale mokyklos užduotis nėra vien parengti jauną žmogų egzaminui. Jeigu mokinys, baigęs mokyklą, gebės kritiškai mąstyti, priimti pagrįstus finansinius sprendimus, nebijos klausti ir supras, kad už savo pasirinkimus pirmiausia atsakingas jis pats, manau, būsiu padariusi labai daug.
Filantropinis fondas „Devbridge Foundation“ ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), siekia suteikti Lietuvos ekonomikos mokytojams aktualius įrankius, padedančius ugdyti gebėjimą kalbėtis su jaunimu klasėje apie laisvę, atsakomybę ir vertybinius pasirinkimus. Šioje programoje dalyvauja net 150 Lietuvos mokytojų.