Dirbtinio intelekto integracijos Lietuvos švietime tyrimas: mokytojų patirtys ir iššūkiai

2026 m. Devbridge Foundation užsakymu Kauno technologijos universitetas atliko pirmąjį Lietuvoje tyrimą, analizuojantį realias mokytojų patirtis naudojant konkrečius dirbtinio intelekto įrankius ugdymo procese. Tyrime dalyvavo 526 Lietuvos mokytojai, iš kurių 58 % buvo iš regioninių miestelių, turinčių mažiau nei 100 tūkst. gyventojų.

Tyrimas parodė, kad mokytojai DI priima tada, kai jis sprendžia realias kasdienio darbo problemas

Lietuvos regionų atstovavimu pasižymintys tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad pedagogai naujas technologijas pirmiausia priima tada, kai jos sumažina darbo krūvį ir nesukuria papildomo sudėtingumo. Šiandienos mokytojams svarbiausia yra konkretumas, aiškumas ir greitai pritaikoma vertė.

Sėkminga DI integracija švietime priklausys ne tiek nuo technologijų pažangumo, kiek nuo jų paprastumo, prieinamumo ir gebėjimo spręsti realias kasdienes mokytojų problemas. Tik vėliau atsiras gilesnės transformacijos mokymo metodikoje ir mokinių progreso bei pasiekimų vertinime.

Mokytojų tyrimo apžvalga

Bendras dalyvių skaičius:

526

mokytojai

Vidutinis amžius:

metai

Vidutinė darbo mokykloje trukmė:

metai

Darbo vieta

42%Didmiestis (>100 000 gyv.)

34%Miestas (>3 000 gyv.)

20%Miestelis (500 - 3 000 gyv.)

3-4%Kaimo vietovė

Dėstomi dalykai

DI integracijos lyderiais šiuo metu tampa technologijoms artimesni dalykai mokyklose (62% sudarė matematikos ir informatikos mokytojai), tačiau DI naudojimas jau pradeda skverbtis ir į ankstyvąjį ugdymą - net 10% yra pradinio ugdymo mokytojai.

DI įrankių funkcionalumo ir pritaikomumo svertiniai vidurkiai

Funkcionalumas ir pritaikomumas (svertinis vidurkis, 1-5 skalė)

Funkcionalumo vertinimas

Lengva naudoti3.99

Patikimi rezultatai3.43

Veikia greitai ir sklandžiai3.99

Pritaikyta prie poreikių3.51

Patogi sąsaja3.57

Padeda sutaupyti laiko4.01

Aukščiausiai vertinamos sritys - laiko taupymas, naudojimo paprastumas ir veikimo greitis.

Pritaikomumo ugdymo vertinimas

Naudojimo paprastumas3.89

Lengvas derinamumas3.49

Mokymo medž. kūrimas3.60

Mokymo individualizavimas3.60

Tikslumo kontrolė3.58

Prieinamumas lietuvių kalba3.75

Aukščiausiai vertinami - naudojimo paprastumas, mokymo medžiagos kūrimas ir prieinamumas lietuvių kalba.

Tyrimo rezultatai apie DI įrankių funkcionalumą ir pritaikomumą

Funkcionalumo vertinimas atskleidė, kad svarbiausiu DI įrankių privalumu yra laikomas gebėjimas taupyti mokytojų laiką (4,01 balas iš 5).

Teigiamai vertinamas lengvas naudojimas ir greitas veikimas, kurie surinko po 3,99 balo. Taip pat teigiamai vertinamas naudojimo paprastumas (3,89) ir prieinamumo lietuvių kalba srityse (3,75 balas).

Palankiai įvertintas pritaikomumas ugdymui (3,60 balo), ypač mokymo medžiagos kūrimo, individualizavimo (3,60 balo).

Išvados apie DI įrankių funkcionalumą ir pritaikomumą

Mokytojai dirbtinį intelektą pirmiausia vertina kaip praktišką kasdienio darbo įrankį, padedantį taupyti laiką ir efektyviau atlikti užduotis.

Nors DI padeda optimizuoti darbą, dokumentų pildymui mokytojai vis dar dažniau renkasi tradicinius metodus.

Tai gali signalizuoti nepasitikėjimą DI tikslumu oficialiuose procesuose arba aiškių naudojimo gairių trūkumą švietimo sistemoje.

DI įrankių poveikio mokinių įsitraukimui ir mokymosi rezultatams svertiniai vidurkiai

Poveikis mokinių įsitraukimui

Įsitraukimo didinimas3.41

Mokiniai, patiriantys sunkumų3.42

Individualus tempas3.44

Mokiniai su žemesnė motyvacija3.40

Skirtingi mokymosi poreikiai3.46

DI įrankiai vertinami kaip teigiamai veikiantys mokinių įsitraukimą visose srityse.

Poveikis mokinių mokymosi rezultatams

Mokymosi rez. pokyčiai3.31

Užd. atlikimo kokybė3.38

Mokymosi temp. pritaikymas3.38

Mokymosi medž. supratimas3.48

Savarankiškas mokymasis3.48

Žinių taikymas3.48

Kritinis mąstymas3.44

Aukščiausiai vertinami - naudojimo paprastumas, mokymo medžiagos kūrimas ir prieinamumas lietuvių kalba.

Tyrimo rezultatai apie DI įrankių poveikį mokinių įsitraukimui ir mokymosi rezultatams

DI įrankiai daro teigiamą poveikį mokinių įsitraukimui ir mokymosi rezultatams. Tačiau vos kelios priemonės – mokymosi medžiagos supratimas ir savarankiškas mokymasis – surinko daugiausiai balų, neperkopiant 3,5 balo ribos.

Mokinių įsitraukimo srityje aukščiausiai įvertintas skirtingų mokymosi poreikių atliepimas (3,46 balo) ir individualizuoto mokymosi tempo pritaikymas (3,44 balo).

Mokymosi rezultatų srityje daugiausia balų surinko mokomosios medžiagos supratimas ir žinių taikymas praktikoje (po 3,48 balo), o kritinio mąstymo ugdymas įvertintas 3,44 balo. Respondentai patvirtino, kad DI priemonės padeda individualizuoti mokymąsi, skatina savarankišką mokymąsi, gerina mokomosios medžiagos supratimą bei prisideda prie kritinio mąstymo ugdymo.

Išvados apie DI įrankių poveikį mokinių įsitraukimui ir mokymosi rezultatams:

Tyrimas atskleidė atsargesnį mokytojų požiūrį į DI integraciją mokinių pasiekimų vertinime.

Tam įtakos gali turėti respondentų profilis: vidutinis mokytojų amžius siekė 52 metus, o vidutinė darbo mokykloje patirtis – 23 metus. Tai leidžia manyti, kad pedagogai DI labiau linkę naudoti kaip pagalbinį įrankį, tačiau sprendimus, susijusius su vertinimu ir atsakomybe už mokinių rezultatus, sieja su žmogaus kompetencija.

Mokytojai kol kas mažiau akcentuoja DI poveikį mokinių įsitraukimui ir mokymosi rezultatams.

Tikėtina, kad šiuo metu DI naudojimas mokyklose dar yra ankstyvoje stadijoje – pedagogai pirmiausia eksperimentuoja su savo darbo efektyvinimu, o ne ilgalaikėmis mokymosi transformacijomis.

DI įrankių tinkamumo ugdymui vertinimas pagal AHP metodą

(vidutinis svoris per 23 veiklas)

Visų trijų įrankių tinkamumas vertinimas beveik vienodai - skirtumai minimalūs. Įrankius rekomenduojama rinktis pagal konkrečią pedagoginę situaciją.

Tyrimo rezultatai apie DI įrankių tinkamumą ugdymui pagal AHP metodą

Analitinio hierarchinio proceso (AHP) principu pagrįstas bendras vertinimas parodė, kad visų trijų įrankių tinkamumas ugdymui vertinamas panašiai (apie 0,3). Todėl esminių skirtumų tarp jų nenustatyta.

Vis dėlto šiek tiek mažesnį balą surinko įrankis, kuris taikomas plačiau ir nėra orientuotas į konkrečią pedagogikos kryptį. Nors šis skirtumas yra minimalus, jis gali rodyti, kad pernelyg platus DI integruoto įrankio pritaikymas švietime ne visada atitinka specifinius ugdymo poreikius.

Tai leidžia daryti prielaidą, kad didesnę vertę ugdymo procese gali turėti konkrečiam tikslui ar pedagogikos krypčiai pritaikyti DI įrankiai, kurių funkcionalumas labiau atliepia mokytojų ir mokinių poreikius konkrečioje ugdymo situacijoje.

Išvados apie DI įrankių tinkamumą ugdymui pagal AHP metodą

AHP analizė parodė, kad mokytojų aukščiausiai vertinti DI įrankiai pasikeitė juos vertinant pagal AHP metodiką.

Tai atskleidžia skirtumą tarp emocinio ir praktinio vertinimo: mokytojai dažnai renkasi įrankius, kurie atrodo aiškūs ir patogūs konkrečiai užduočiai, net jei platesniame kontekste kiti sprendimai turi daugiau funkcinių galimybių. Rinkoje kol kas nėra vieno aiškaus universalaus DI sprendimo mokytojams – skirtingi įrankiai tenkina skirtingus poreikius.