Šių metų matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai džiugina labiau nei ankstesniais metais – ypač pagerėjo bendrojo kurso rezultatai. Tačiau ekspertai perspėja, kad vien geresni pažymiai dar nereiškia, jog pavyko išspręsti įsisenėjusias matematikos ugdymo problemas. Todėl ieškant ilgalaikių sprendimų vis daugiau vilčių siejama su dirbtiniu intelektu.
Matematikos pažanga ir iššūkiai
Filantropinio fondo „Devbridge Foundation“ vadovė Gintarė Dzindzelėtaitė-Kelmelė sako, kad matematikos ugdymas Lietuvoje stiprėja, tačiau rezultatus vis tiek reikėtų vertinti atsargiai.
„Šiais metais išplėstinio kurso A lygio egzaminą išlaikė 85 proc. abiturientų, pernai – 84 proc. Lyginant bendrojo ugdymo programos B lygio rezultatus, jie pagerėjo apie 20 proc. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad skyrėsi laikančiųjų skaičius. Tiek pernai, tiek šių metų rezultatai rodo, kad bendrojo ugdymo programos B lygio matematikos egzamino vis dar neišlaikė kas ketvirtas Lietuvos abiturientas. Šiemet egzaminą laikė apie 2 tūkst. daugiau mokinių, todėl jį išlaikiusiųjų dalis siekė 77 proc. Manau, kad sudėtinga vertinti vienų metų pokytį – reikia žiūrėti į ilgesnio laikotarpio duomenis“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo pašnekovė.
Gintarė Dzindzelėtaitė-Kelmelė, Delfi diena
Anot jos, svarbu atkreipti dėmesį į tris dalykus.
Pirmiausia reikia geriau suprasti, kada atsiranda mokymosi spragos.
„Tarkime, pradinukai puikiai pasirodo – matematikos rezultatai yra vieni geriausių Europoje. Tuo tarpu aštuntokų rezultatai jau krenta į 20 vietą. Galbūt vienas iš sprendimų būtų pilotuoti ir keisti pradinio ugdymo laikotarpį – nuo ketverių iki šešerių metų?“ – svarstė G. Dzindzelėtaitė-Kelmelė.
Antra, pasak jos, svarbu įvertinti, kada atsiranda šios spragos, kaip jos skiriasi miestų ir kaimo mokyklose bei ar mokytojai geba jas laiku pastebėti.
„Čia kalbu ir apie vadovų kompetencijas, ir apie per didelį reformų skaičių, kuris didžiuosiuose miestuose gali tikti, o mažesnėms mokykloms – ne. Galbūt mokykloms reikia suteikti daugiau savivaldos, kad jos galėtų prisitaikyti prie savo poreikių“, – tvirtino pašnekovė.
Jos teigimu, nors rezultatai gerėja, dirbtinio intelekto plėtra kelia klausimą, ar matematikos vis dar reikia mokytis, jei dirbtinis intelektas taip greitai pateikia atsakymus.
„Labai svarbu suprasti, kad matematikos reikia mokytis, nes tai ugdo kritinį mąstymą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kaip vertiname mokinių pasiekimus – nebeužtenka matyti, kad egzaminą išlaikė 85 proc. mokinių. Labai svarbu pamatyti, kaip sprendžiamos problemos, kaip iki sprendimo prieinama, kokios taikomos prielaidos ir kokius klausimus mokiniai kelia. Svarbiausia yra ne tik rezultatas, bet ir tai, kaip vaikai mąsto bei supranta matematiką, nes galutinį atsakymą dirbtinis intelektas gali pateikti labai greitai“, – sakė G. Dzindzelėtaitė-Kelmelė.
Dirbtinis intelektas tampa mokymosi pagalbininku
Lietuvos edukacinių technologijų startuolio „Elicėjus“ įkūrėjas Mantas Vičius sako, kad dirbtinis intelektas ypač naudingas keliose srityse.
Anot jo, „Devbridge Foundation“ kartu su iniciatyva „Learn On AI“ atliktas tyrimas parodė, kad didžiausias poveikis pastebimas didinant mokytojų darbo efektyvumą, taisant darbus ir taupant laiką.
„Dirbtinis intelektas padeda greičiau įvertinti darbus, patikrinti sistemines užduotis ir pastebėti konkrečias mokinių spragas. Tuomet mokytojas gauna įrankius, leidžiančius personalizuoti mokymą ir suteikti pagalbą kiekvienam vaikui“, – kalbėjo pašnekovas.
Mantas Vičius, Delfi diena
Jo teigimu, mokiniams dirbtinis intelektas labiausiai padeda formuluoti užklausas ir suprasti, ko jie dar nežino.
„Dažnai mokinys ateina pas mokytoją sakydamas: „Aš nežinau, ko aš nežinau.“ Dirbtinis intelektas gali padėti pamatyti, kur slypi kliūtys, parodyti sunkumus ir pasiūlyti reikalingą mokomąją medžiagą.“
Pasak M. Vičiaus, dirbtinis intelektas padeda atpažinti problemas, suteikia reikiamą informaciją ir padeda mokiniams formuluoti užklausas, kad jie galėtų greičiau gauti reikalingą pagalbą bei mažinti mokymosi atotrūkį.
Paklaustas, ar mokytojai noriai prisijaukina dirbtinį intelektą, jis atsakė, kad jo naudojimas sparčiai auga.
„Matome, kad mokytojai vis labiau mėgina pažaboti dirbtinį intelektą, tačiau išlieka klausimas, kuriose srityse jį galima naudoti, kad mokytojai nebijotų juo pasitikėti ir naudotų tikslingai“, – sakė M. Vičius.
Anot jo, matematika tiesiogiai susijusi su kritiniu mąstymu, todėl pastebima, kad mokiniams darosi vis sunkiau savarankiškai ieškoti tinkamų sprendimų. Būtent čia dirbtinis intelektas gali būti naudingiausias – jis padeda formuluoti tinkamus klausimus.
„Vaikai dabar labai paprastai naudojasi tiek „ChatGPT“, tiek kitais dirbtinio intelekto įrankiais – užduoda klausimus, gauna informaciją ir iš karto ja patiki. Tačiau svarbiausia yra ne aklai tikėti gauta informacija, o suprasti, ką su ja daryti. Todėl labai svarbūs specializuoti įrankiai. Jie yra pritaikyti konkrečiai sričiai ir padeda mokinius nukreipti tinkama linkme. Jei įrankis skirtas matematikai, jis padeda spręsti būtent matematikos klausimus. Kritinis mąstymas ugdomas mokant vaikus kelti tikslius klausimus. Gerai suformuluotas klausimas beveik visada padeda gauti geresnį atsakymą. Todėl mokytojų užduotis – padėti vaikams tapti kritiškai mąstančiais ir skatinti juos užduoti vis geresnius klausimus“, – pabrėžė pašnekovas.
Po pirmųjų rezultatų – dar platesnės galimybės mokykloms
G. Dzindzelėtaitė-Kelmelė plačiau papasakojo apie programą „Learn On AI“, kuri pradėta praėjusių mokslo metų pradžioje. Ji pasiekė beveik 1 tūkst. mokytojų ir daugiau nei 13 tūkst. mokinių iš 44 Lietuvos miestų ir miestelių.
„Buvome susitelkę į regionų mokyklas ir suteikėme joms galimybę išbandyti dirbtinio intelekto įrankius. Du jų buvo skirti matematikai, vienas – mokytojo asistentui. Po mokslo metų atlikę tyrimą su beveik 500 mokytojų aiškiai pamatėme, kad jie dirbtinį intelektą naudoja pedagoginėje veikloje, jei jis yra interaktyvus, paprastai pritaikomas ir veikia lietuvių kalba. Kita vertus, didžiosios dalies mokytojų amžiaus vidurkis buvo 53 metai, o darbo stažo vidurkis – 23 metai. Jie jau turi susiformavusias metodikas, todėl rečiau dirbtinį intelektą pasitelkia dokumentams rengti ar mokinių vertinimui“, – sakė ji.
Įvertinus pirmųjų metų rezultatus, šiemet programos kryptis šiek tiek pakoreguota, tačiau pagrindinis tikslas išliko tas pats – padėti mokytojams pradėti naudoti dirbtinį intelektą, nes mokiniai juo jau naudojasi.
Šiais metais „Elicėjaus“ platforma „Alfa erdvė“ suteiks mokykloms galimybę nemokamai naudotis šiuo įrankiu. Planuojama, kad juo 2026–2027 mokslo metais galės naudotis apie 20 tūkst. mokinių. Registracija vyks iki rugsėjo 30 dienos.
G. Dzindzelėtaitė-Kelmelė tikisi, kad prie iniciatyvos prisijungs daugiau nei 70 mokyklų.
Parengė Audinga Satkūnaitė
Kalbino Greta Gureckytė
Pokalbio įrašas: https://www.delfi.lt/projektai/studijos/nuo-geriausiu-europoje-pradinuku-iki-krentanciu-astuntoku-rezultatu-kas-vyksta-lietuvoje-su-matematika-120276207