Šią savaitę paskelbti matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) rezultatai yra geresni nei pernai, ypač bendrojo (B) kurso egzamine. Vis dėlto gerėjanti tendencija nepanaikina struktūrinių iššūkių, kuriuos matematikos ugdyme Lietuvoje rodo tiek egzaminų statistika, tiek tarptautiniai tyrimai. Juos šiandien naujoji edukacinių technologijų kūrėjų karta bando spręsti kartu su mokytojais.
Rezultatai gerėja, tačiau iššūkių lieka
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, matematikos VBE išplėstiniu (A) kursu šiemet išlaikė 85,1 proc. iš 14 011 laikiusiųjų, o šimtu balų įvertinti 210 abiturientų – 1,5 proc. visų laikiusiųjų. Bendruoju (B) kursu matematikos egzaminą išlaikė 77,1 proc. iš 8 009 laikiusiųjų. Nuo šių mokslo metų visiems VBE taikoma vienoda išlaikymo riba – 25 taškai iš 100.
Palyginus su pernai, B kurso rezultatai reikšmingai pagerėjo – pernai šį egzaminą buvo išlaikę tik 57,1 proc. iš 5 954 laikiusiųjų. Kartu tai reiškia, kad ir šiemet beveik kas ketvirtas B kurso abiturientas matematikos egzamino neįveikė. Tai svarbi dedamoji, analizuojant iššūkius matematikos ugdyme.
Šiek tiek ilgesnio laikotarpio analizė rodo, kad matematikos egzamino rezultatai per pastaruosius penkerius metus svyravo reikšmingai. 2022 m. matematikos VBE neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų – tai prasčiausias rezultatas per visą šio egzamino istoriją. 2023 m. egzaminą jau išlaikė 84,6 proc., 2024 m. – 89,5 proc. laikiusiųjų. Nuo 2025 m. matematikos VBE buvo išskaidytas į du atskirus egzaminus – A ir B kurso, todėl tiesioginis metinis palyginimas kelia metodologinių klausimų. Vis dėlto bendra tendencija, jog daugiau abiturientų egzaminą įveikia, matoma aiškiai.
Nuo egzamino statistikos prie struktūrinio atotrūkio
Švietimo ekspertai pabrėžia, kad matematika yra kaupiamasis dalykas, tad neužpildyta žemesnių klasių spraga tampa nauja spraga aukštesnėje klasėje, ir tai tęsiasi iki pat brandos egzamino. Todėl matematikos rezultatai daugiau nei bet kuris kitas dalykas atspindi ne tik individualaus mokinio pastangas, bet ir aplinką, kurioje jis mokosi.
PISA 2022 tyrimo duomenys šią nelygybę parodo aiškiausiai – miestuose gyvenantys penkiolikmečiai matematikoje pasiekė 71 tašku aukštesnį rezultatą nei kaimo vietovių bendraamžiai, o tai, ekspertų skaičiavimu, atitinka beveik dviejų mokslo metų skirtumą ir yra gerokai daugiau nei ES vidurkis (46 taškai). Taip pat, nepalankios socialinės padėties mokiniai daugiau nei keturis kartus dažniau nepasiekia minimalaus matematikos lygio: 46,5 proc., palyginti su 11 proc. jų pasiturinčių bendraamžių.
Matematinis mąstymas tampa strategine šalies investicija
Šie skaičiai nėra vien lokalus švietimo klausimas. Pasaulyje vyksta intensyvi konkurencija dėl talentų ugdymo, o dirbtinio intelekto (DI) plėtra šią konkurenciją dar labiau paspartino. Šalių pasirengimą ateities iššūkiams atspindi ir mokinių pasiekimai, kuriuos leidžia įvertinti PISA tyrimai.
Matematinis mąstymas, kai gebama suformuluoti problemą, patikrinti sprendimo logiką, tampa vienu iš svarbiausių ateities įgūdžių, tad ir investicijos į efektyvesnį matematikos mokymą yra strategiškai reikšmingos.
DI įrankiai matematikos ugdyme – tūkstančio mokytojų ir 13 tūkst. mokinių patirtis
Šiam tikslui įgyvendinti filantropinis fondas „Devbridge Foundation“ pristatė iniciatyvą „LEARN on.ai“, kurioje per 2025–2026 mokslo metus dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. mokytojų ir 13 tūkst. mokinių iš 44 Lietuvos miestų ir regionų mokyklų. Programos metu mokytojai ir mokiniai įgijo praktinių įgūdžių taikyti DI ugdymo procese, ypatingą dėmesį skiriant regionams.
„DI įgauna vis didesnę reikšmę įvairiose gyvenimo srityse – versle, moksle, viešajame sektoriuje, tad nedalyvauti šiame procese švietime būtų klaida. Kasdien matome, kaip DI keičia darbo procesus ir sprendimų priėmimą, investuojame į verslus, kurie kuriami DI pagrindu, – sako vienas iš filantropinio fondo „Devbridge Foundation“ steigėjų Viktoras Gurgždys. – Žinoma, su DI iškyla ir platesnis klausimas: kaip žmonės mokysis ateityje ir kokios žinios liks svarbiausios? Per artimiausius kelerius metus šie atsakymai taps aiškesni. Tačiau mokiniai mokosi jau šiandien, o mes siekiame, kad tas mokymasis vyktų efektyviau, mokytojai ir mokiniai kartu perimtų naujus įrankius. Ne kaip atsakymo mašinas, o kaip mąstymo talkininkus.“
Viktoras Gurgždys, nuotr. Agnė Bekeraitytė-Popierė
Ekspertų požiūris: kur šiandien matematikos ugdymo silpnoji grandis?
Kaip toks „mąstymo talkininkas“ atrodo praktiškai? Iniciatyvos partneriai, kuriantys matematikos DI įrankius, akcentuoja konkrečius iššūkius, į kuriuos šie sprendimai atsako.
„Kalbant apie švietimą, standartinėje klasėje mokytojui fiziškai neįmanoma vienu metu detaliai matyti kiekvieno mokinio individualaus progreso. Būtent čia DI, tinkamai suprojektuotas, gali tapti svarbiu pagalbininku. Jis nepakeičia pedagogo ir neturėtų to daryti, tačiau gali padėti mokytojui taupyti laiką, greičiau identifikuoti mokinių spragas ir remiantis duomenimis aiškiau matyti, kur mokiniams sekasi, o kur jiems reikia daugiau pagalbos.“, – sako Emilija Platūkytė, „Alfa Erdvės“ bendraįkūrėja.
Emilija Platūkytė
Tuo tarpu Mantas Vičius, „Elicėjaus“ bendraįkūrėjas ir vadovas, priduria, kad sisteminis iššūkis Lietuvoje yra tas, kad mokytojas apie mokinio spragas dažnai sužino tik iš kontrolinio ar egzamino rezultato.
„Regionuose šis iššūkis dar aštresnis, nes čia dažnai trūksta tiek dalykų mokytojų, tiek pagalbos specialistų. Todėl mums svarbu, kad diagnostika taptų ne vienkartiniu stresu prieš egzaminus, o kasdieniu ugdymo kompasu, padedančiu mokytojui ir mokiniui laiku pamatyti spragas ir kryptingai nukreipti pastangas“, – teigia M. Vičius.
Mantas Vičius
Kaip DI įrankius naudoti teisingai?
Tarptautinio 2024 m. tyrimo TALIS duomenimis, 39 proc. Lietuvos mokytojų jau yra naudoję DI mokymo procese (EBPO šalyse – 36 proc.), o didžiausią vertę jie mato pritaikant mokymosi medžiagą skirtingiems mokinių poreikiams (54 proc.) ir teikiant individualią pagalbą (44 proc.). Tuo pačiu net 76 proc. mokytojų, DI dar nenaudojančių, kaip pagrindinę priežastį įvardija žinių ar įgūdžių stoką.
Kitas, 2026 m. „Devbridge Foundation“ užsakymu Kauno technologijos universiteto atliktas pirmasis Lietuvoje tyrimas, analizavęs realias mokytojų patirtis naudojant konkrečius dirbtinio intelekto įrankius ugdymo procese leidžia prieiti išvadą, kad pedagogai naujas technologijas pirmiausia priima tada, kai jos sumažina darbo krūvį ir nesukuria papildomo sudėtingumo.
„Šie skaičiai rodo aiškų dalyką – mokytojai vertina ne bet kokį DI, o būtent tą, kuris padeda spręsti konkrečias pedagogines užduotis: pritaikyti turinį, individualizuoti pagalbą, – sako M. Vičius. – Universalūs DI įrankiai gali pateikti atsakymą, bet jie nežino nei Lietuvos matematikos programos, nei to, kur konkrečioje temoje mokiniams labiausiai painu. Specializuoti pedagoginiai sprendimai kuriami kartu su mokytojais ir remiasi mokslu pagrįstomis metodologijomis. Pavyzdžiui, „Elicėjus“ naudoja tą pačią „Item Response Theory“ metodologiją, kaip ir OECD PISA testai. Sistema ypač tiksliai diagnozuoja, kur tiksliai yra mokinio spragos.“
Su „LEARN on.ai“ 2026–2027 mokslo metais planuojama pasiekti daugiau kaip 20 tūkst. mokinių iš maždaug 70 Lietuvos miestų ir regionų mokyklų. Mokyklos kviečiamos pasirinkti joms tinkamiausią iniciatyvą – „Alfa Erdvę“ arba „Elicėjų“. Kiekviena iniciatyva savarankiškai vykdo mokyklų atranką ir paskirsto licencijas, prioritetą teikdamas regionų mokykloms.
Registracija - https://devbridgefoundation.org/lt/initiatives/learn-on-ai/