Startuolių ekosistemos pamatai klojami ne investicijų fonduose ar akceleratoriuose, o mokyklų klasėse – ten, kur formuojasi pirmieji analitiniai gebėjimai, ugdomi smalsumas ir kūrybiškumas. Nors Lietuva demonstruoja stiprų inovacijų potencialą, vis daugiau švietimo ir ekonomikos ekspertų sutaria, kad būtent ankstyvosios ugdymo sąlygos lemia ilgalaikį šalies konkurencingumą. Regionų švietimo kokybė šiame kontekste tampa kritiniu veiksniu, nuo kurio priklausys, ar Lietuva ateityje išliks inovacijų kūrėja.
Startuolių ekosistemoje dažniausiai akcentuojamas rizikos kapitalas, talentingi įkūrėjai ar reguliacinė aplinka. Tačiau vis dažniau pabrėžiama, kad pagrindai ateities inovacijoms formuojasi dar mokykloje, kur ugdomi matematikos, technologijų ir problemų sprendimo gebėjimai.
Augantis susidomėjimas technologijomis – ar sistema spėja prisitaikyti?
Praėjusiais metais informatikos valstybinį brandos egzaminą laikė rekordinis skaičius abiturientų per pastarąjį dešimtmetį – net 3 942. Tai rodo augantį susidomėjimą technologijomis ir potencialų proveržį ateityje.
Tačiau auganti paklausa, pasak „bit&Byte“ direktorės Dovilės Dilienės, negarantuoja tvaraus rezultato: „Nors jaunimo susidomėjimas technologijomis auga, esminis klausimas išlieka – ar kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena, gali šį interesą paversti įgūdžiais, atveriančiais kelią karjeros galimybėms. Būtent regionuose vis labiau ryškėjantį atotrūkį mes siekiame užpildyti.“
Dovilė Dilienė
Švietimo ekspertai pabrėžia susiduriantys su iššūkiu siekiant užtikrinti vienodą ugdymo kokybę visoje šalyje. Regionuose dažniau susiduriama su ribotais resursais, mažesniu mokytojų pasirinkimu ir siauresnėmis galimybėmis gilinti technologines kompetencijas.
„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimų analizė rodo, kad inovacijų ekosistemos negali remtis vien išskirtiniais talentais. Būtinas stiprus bendras gebėjimų lygis – kuo platesnė visuomenės dalis turi tvirtus analitinius ir technologinius įgūdžius, tuo didesnė tikimybė atsirasti naujoms idėjoms ir verslams“, – sako D. Dilienė.
Talentų lenktynėse Lietuva stabdoma vidinės atskirties
Europoje šalių pažangą dažniausiai atspindi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) inicijuojami PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimai, kurie remiasi penkiolikmečių matematinio raštingumo, skaitymo gebėjimų ir gamtamokslinio raštingumo rezultatais. Globaliu mastu vertinimas yra platesnis – stebimi ne tik moksleivių pasiekimai, bet ir universitetų reitingai, inovacijų rodikliai, technologinių startuolių ekosistemos bei aukštos pridėtinės vertės ekonomikos augimas. Kitaip tariant, svarbu ne tik tai, ko moksleiviai mokosi šiandien, bet ir kokius gebėjimus jie realizuos ateityje.
Kaip pastebi fondo „Devbridge Foundation“ direktorė Gintarė Dzindzelėtaitė-Kelmelė, matematikos raštingumo gebėjimai šiame reitinge yra kertiniai: „Matematinis raštingumas remiasi ne vien gebėjimu skaičiuoti – tai loginio mąstymo, problemų sprendimo ir gebėjimo analizuoti sudėtingas situacijas pagrindas. Šios kompetencijos yra būtinos srityse, formuojančiose ateities ekonomiką – dirbtinio intelekto, inžinerijos, finansų ir mokslo. Todėl stiprūs matematikos rezultatai signalizuoja ne tik apie gerus mokinių pasiekimus, bet ir apie šalies potencialą auginti inovatorius, kūrėjus ir sprendimų priėmėjus.“
G. Dzindzelėtaitė-Kelmelė
Pagal PISA 2022 tyrimą Lietuvos penkiolikmečių rezultatai matematikoje siekia apie 475 taškus, skaityme – apie 472, o gamtos moksluose – apie 484 taškus. Šių dalykų EBPO vidurkis – 472 taškai, tad Lietuva šiuo metu 24-25 vietoje tarp 81 tyrime dalyvavusios šalies. Nors bendras rezultatas atrodo stabilus, jis slepia esminę problemą – didelę vidinę nelygybę.
„Teritorinė atskirtis Lietuvoje išlieka viena ryškiausių. Kaimo vietovių mokinių matematikos pasiekimai nuo miesto mokinių atsilieka net 71 tašku, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 46 taškai. Tai reiškia, kad Lietuvoje mokinio galimybes vis dar stipriai lemia ne tik jo pastangos ar gebėjimai, bet ir tai, kurioje vietovėje jis mokosi“, – teigia G. Dzindzelėtaitė-Kelmelė.
Regioninė nelygybė: skirtingos starto pozicijos
Viena esminių Lietuvos švietimo sistemos problemų išlieka ryškus atotrūkis tarp miestų ir regionų mokinių pasiekimų. PISA 2022 tyrimo duomenimis, būtent Vilniaus miesto mokiniai matematikos srityje surinko vidutiniškai 514 taškų, tuo metu mažesnių miestelių ir kaimo vietovių mokinių rezultatai siekė 435 taškus. Toks skirtumas atspindi ne tik nevienodą ugdymo kokybę, bet ir skirtingas ateities galimybes – regionuose augantys mokiniai rečiau renkasi technologijų kryptis, rečiau tęsia studijas STEM srityse ir turi mažiau galimybių įsilieti į aukštos pridėtinės vertės sektorius.
Šią nelygybę dar labiau gilina mokytojų trūkumas. Remiantis 2024 m. EBPO tarptautinio mokymo ir mokymosi tyrimo (TALIS) duomenimis, Lietuvoje net 61 proc. mokytojų yra vyresni nei 50 metų, kuomet EBPO vidurkis siekia apie 40 proc. Be to, daugiau nei 40 proc. pedagogų yra vyresni nei 55 metų, o regionuose ypaš stinga STEM dalykų mokytojų.
bit&Byte akademija (foto M. Plepys)
„Tokia situacija tiesiogiai riboja mokinių galimybes. Kai mokytojas dirba per kelias mokyklas arba daliniu etatu, tai tiesiogiai riboja mokinių galimybes gauti kokybišką išsilavinimą technologijų srityse“, – teigia D. Dilienė.
Didėjant mokytojų darbo krūviai, silpnėja ugdymo tęstinumas. Mokiniai ne visada gauna pakankamai dėmesio ir galimybių gilinti savo kompetencijas. Ilgainiui tai gali dar labiau didinti atotrūkį tarp miestų ir regionų bei mažinti potencialių inovatorių skaičių.
Anot D. Dilienės, EBPO analizė rodo, kad inovacijų ekosistemos negali remtis vien pavieniais talentais – tvariam proveržiui būtinas stiprus bendras gebėjimų lygis visoje visuomenėje.
bit&Byte akademijos veiklos
Lietuvos konkurencingumas priklauso nuo gebėjimo išlaikyti žmogiškąjį potencialą
Lietuva pasižymi aukštu jaunų žmonių išsilavinimo ir darbo rinkos atitikimu, tačiau šis pranašumas gali būti laikinas, jei nebus sprendžiami strateginiai švietimo iššūkiai.Šalies ekonominei raidai kyla reali rizika įstrigti vadinamuosiuose vidutinių pajamų spąstuose, kai augimas sulėtėja dėl nepakankamo produktyvumo, inovacijų ir aukštos pridėtinės vertės kompetencijų stokos. Vienintelė tvari išeitis – kryptingas ir nuoseklus investavimas į švietimą.
„Norint išlaikyti konkurencingumą, būtina stiprinti visą ugdymo grandinę – nuo ankstyvojo švietimo iki aukštojo mokslo, ypatingą dėmesį skiriant regionams. Būtent čia slypi neišnaudotas potencialas, kurio įgalinimas gali tapti esminiu veiksniu siekiant išvengti vidutinių pajamų spąstų“, – pažymi G. Dzindzelėtaitė-Kelmelė.
Neformaliojo švietimo ekspertai sutaria, kad inovacijos atsiranda ten, kur susiformuoja stipri technologinių ir analitinių gebėjimų bazė – tai nuoseklių investicijų į švietimą rezultatas. Regionuose slypi didžiulis potencialas, tačiau jam atskleisti reikalingos kryptingos pastangos: stipresnis STEM ugdymas, mokytojų pritraukimas ir vienodesnės galimybės visiems mokiniams.
bit&Byte akademijos veiklos
Reaguojant į augančius švietimo netolygumus, „bit&Byte“, „Devbridge Foundation“ ir „Tesonet“ fondo partnerystės dėka yra plečiama vaikų STEM kompetencijas ugdanti veikla Lietuvos regionuose.
Anot partnerių, programos tikslas – užtikrinti, kad kokybiškas STEM ugdymas, kūrybiškumo skatinimas ir skaitmeninių įgūdžių lavinimas būtų prieinamas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo socialinės ar ekonominės aplinkos. Skirdami stipendijas vaikams mokytis technologijų ir ugdyti kritinį mąstymą, siekiama mažinti atskirtį ir didinti inovatyvių žinių prieinamumą, ypač regionuose.
____
Apie „bit&Byte“ akademiją
„bit&Byte“ – kūrybinių technologijų akademija vaikams ir jaunimui, ugdanti technologinius įgūdžius, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Nuo 2025-ųjų. vykdo regionų programą, kuria siekia užtikrinti lygias galimybes vaikams visoje Lietuvoje.